>
2023-07-20

Lietuvos administracinių ginčų komisija nusprendė, kad Valstybinės kalbos inspekcijos nurodymas yra neteisėtas ir nepagrįstas

Lietuvos administracinių ginčų komisija ikiteismine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės mero (Meras) prašymą dėl atsakovės Valstybinės kalbos inspekcijos nurodymo panaikinimo.

Valstybinės kalbos inspekcija 2023 m. gegužės 22 d. nurodymu – individualiu administraciniu aktu, Merui nurodė, kad iki 2023 m. liepos 1 d. šios savivaldybės teritorijoje esančiuose Bieliškių ir Ažulaukės kaimuose viešieji užrašai: „k. Bieliškės w. Bieliszki“ ir „AŽULAUKĖ OrzełówkA“ būtų tik valstybine kalba. Valstybinė kalbos inspekcija sprendė, kad už Nurodymo įvykdymą atsakingas Meras.

Nurodymas grindžiamas Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo (Įstatymas) 14 straipsniu, kuriame nustatyta, kad oficialios, sunormintos vietovardžių lytys Lietuvos Respublikoje rašomos valstybine kalba, bei Įstatymo 17 straipsniu, kurio pirmoje dalyje nurodoma, kad Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai turi būti valstybine kalba, o Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose.

Komisija pripažino, kad atsakovės išvada, jog ginčo užrašai lietuvių ir lenkų kalbomis: „k. Bieliškės w. Bieliszki“ ir „AŽULAUKĖ Orzełówka“, kaip nustatyta Nurodyme, informuojantys apie Ažulaukės ir Bieliškių kaimus, būtų tik valstybine kalba, yra nepagrįsta konkrečių faktinių aplinkybių ištyrimu bei taikytinu teisiniu reglamentavimu. Atsakovė nurodyme tinkamai nepagrindė, kodėl būtent ginčo užrašus pripažino viešaisiais ir oficialiais. Aplinkybė, kad ginčo užrašai yra kelkraštyje, taip, kaip jie užfiksuoti pateiktose nuotraukose, savaime nedaro šių užrašų viešaisiais ir oficialiais Įstatymo 17 ir 14 straipsnių taikymo prasme. Komisija pažymėjo, kad atsakovė turėjo remtis ne tik Įstatymu, formaliai jį cituodama, perrašydama užrašus, bet ir įvertinti individualiai faktinę situaciją. Ginčo užrašai nepakeičia oficialių gyvenvietės pavadinimų.

Valstybinė kalbos inspekcija, neįtraukdama į galimo pažeidimo tyrimą Mero, neužtikrino objektyvios pažeidimo nagrinėjimo procedūros ir pažeidė gero administravimo principą, įpareigojantį vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, išaiškinti visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, išklausyti asmenis, kurių atžvilgiu yra priimami administraciniai sprendimai.

Valstybinė kalbos inspekcija nepagrindė taikytina teise, kad Meras yra atsakingas dėl ginčo užrašų įrengimo ir turi pareigą juos pašalinti.  

Dėl šių motyvų Komisija nusprendė Mero prašymą tenkinti ir panaikinti Valstybinės kalbos inspekcijos nurodymą. 

Komisija vertino Nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, taikant galiojančius teisės aktus, t. y. sprendė ginčą dėl teisės taikymo, nevertindama politinio konteksto.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Iki įsiteisės komisijos sprendimas yra galimybė baigti ginčą taikiai.