Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Skundas (prašymas) Lietuvos administracinių ginčų komisijai gali būti pateiktas:
 
•    per E. pristatymo sistemą,
•    el. paštu [email protected]  – pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu,
•    pašto siunta – pasirašytas fiziniu parašu, adresu: A. Goštauto g. 12-100, 01108 Vilnius,
•    tiesiogiai atvykus į Komisiją:
Vilniaus regione:   A. Goštauto g.12-100, 01108 Vilnius
Kauno regione:      A. Juozapavičiaus pr. 57, 45262 Kaunas
Klaipėdos regione: J. Janonio g. 24, 92251 Klaipėda
Šiaulių regione:  Dvaro g. 81, 76299 Šiauliai
Panevėžio regione: Respublikos g. 62, 35158 Panevėžys

Asmenys – fiziniai, juridiniai.

Viešojo administravimo subjektai (įskaitant valstybės ir savivaldybių tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus), kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Jeigu pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti, jis gali kreiptis į Komisiją su prašymu praleistą terminą atnaujinti (Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 9 str. 1). Prašyme dėl praleisto termino atnaujinimo jis turi nurodyti termino praleidimo priežastis ir pridėti įrodymus, patvirtinančius nurodytas priežastis. Kartu su šiuo prašymu Komisijai turi būti paduodamas ir skundas (prašymas).

Skundas (prašymas) Lietuvos administracinių ginčų komisijai gali būti pateiktas:
•    per E. pristatymo sistemą,
•    el. paštu [email protected]  – pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu,
•    pašto siunta – pasirašytas fiziniu parašu, adresu: A. Goštauto g. 12-100, 01108 Vilnius,
•    tiesiogiai atvykus į  Komisiją.

Skunde (prašyme) turi būti nurodyta:

Komisijos, kuriai skundas (prašymas) paduodamas, pavadinimas;

Pareiškėjo (asmuo, kuris paduoda skundą) vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (įmonės kodas), gyvenamoji vieta (buveinė), jeigu pareiškėjas turi, - elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai, taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas, jeigu žinoma, - atstovo elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai;

atsakovas - viešojo administravimo subjekto, kurio veiksmai skundžiami, pavadinimas (vardas, pavardė), buveinė, jeigu žinoma, - ir viešojo administravimo subjekto elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai;

trečiojo suinteresuoto asmens (to, kurio teisėms ar pareigoms Komisijos sprendimas gali turėti įtakos) vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas, jei žinoma), gyvenamoji vieta (buveinė), jeigu žinoma, - ir elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai;

konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas (sprendimas), jo įvykdymo (priėmimo) data;

aplinkybės, dėl kurių, pareiškėjo manymu, atsakovo veiksmas (neveikimas) ar sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas, ir tai patvirtinantys įrodymai (dokumentai);

suformuluotas konkretus pareiškėjo reikalavimas, pagal Komisijos kompetencija. Komisija tenkindama skundą gali priimti vieną iš Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 18 str. 1 d. 2 - 3 p. nurodytų sprendimų;

pridedamų dokumentų sąrašas;

pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

skundo (prašymo) surašymo vieta ir data.

Skundą (prašymą) turi pasirašyti pareiškėjas ar jo atstovas. Jei skundą (prašymą) pasirašo atstovas, prie skundo (prašymo) turi būti pridedamas dokumentas, patvirtinantis atstovo teisę atstovaujamojo vardu pasirašyti ir paduoti skundą (prašymą)Komisijai.

Prie skundo (prašymo) pareiškėjas turi pridėti skundžiamą aktą (sprendimą), taip pat dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais pareiškėjas įrodinėja savo reikalavimo pagrįstumą.

Skundo (prašymo) su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti pateikiama tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienam atsakovui, trečiajam asmeniui (jei toks yra) ir dar liktų egzempliorius Komisijai.

Nuo 2022 m. sausio 1 d. atsiradus galimybei paduoti skundą per E. pristatymo sistemą, prašome vadovautis šiuo E. siuntų pristatymo sistemos naudoto vadovu: E. siuntų pristatymo sistemos naudotojo vadovas

Skundą galite parengti pagal šį pavyzdį.

Skundas ir visi dokumentai turi būti pateikti valstybine lietuvių kalba arba turėti vertimą į valstybinę lietuvių kalbą.

Komisija sprendimą dėl ginčo priima per 20 darbo dienų. Tačiau jei ginčas labai sudėtingas, sprendimo nagrinėjimas gali trukti iki 10 darbo dienų ilgiau.

Skundas (prašymas) Lietuvos administracinių ginčų komisijai paduodamas:
• per 1 mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo ar gavimo dienos;
• per 2 mėnesius, kai baigiasi įstatymo nustatytas terminas klausimui išspręsti ar sprendimui priimti ir subjektas vilkina atlikti tokius veiksmus.

Prašymą / skundą galima pateikti šiais el. pašto adresais:

Vilniaus regione:           [email protected]

Kauno regione:             [email protected]

Klaipėdos regione:        [email protected]

Šiaulių regione:             [email protected]

Panevėžio regione:        [email protected]

Atkreipiame dėmesį, kad siunčiami prašymai / skundai turi būti pasirašyti kvalifikuotu el. parašu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 6 straipsniu, į Komisiją ar jos teritorinį padalinį jų kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, manantys, kad jų teisės yra pažeistos. Su prašymais į Komisiją kreipiasi viešojo administravimo subjektai, o su skundais – kiti asmenys.

Neteisminė mediacija Lietuvos administracinių ginčų komisijoje (Komisija) – nemokamas ginčų sprendimo procesas, kurio metu nešališkas mediatorius, kuris yra įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, padeda administracinio ginčo šalims taikiai spręsti ginčą, o sprendimus priima pačios ginčo šalys

Mediacijos procesas Lietuvos administracinių ginčų komisijoje remiasi šiais principais:

• Savanoriškumas –– neteisminės mediacijos procesas galimas tik abiem ginčo šalims sutinkant jame dalyvauti. Prieš perduodant ginčą spręsti neteisminės mediacijos būdu, ginčo šalims turi būti suteikiama išsami informacija apie neteisminės mediacijos procesą: ginčo šalių teises ir pareigas, neteisminės mediacijos proceso turinį, ginčo šalių priimamo sprendimo teisines pasekmes. Nė vienai ginčo šaliai negali būti daromas neteisėtas poveikis (prievarta, psichologinis spaudimas ar pan.) siekiant, kad ji pasirinktų neteisminės mediacijos procesą ar dalyvautų jame.  Šalys turi teisę pasirinkti mediatorių, bei mediatorius turi teisę sutikti ar nesutikti medijuoti ginčą. Šalys turi teisę bet kada pasitraukti iš mediacijos, nenurodydamos tokio savo sprendimo priežasčių.
• Konfidencialumas – tiek ginčo šalys ir kiti neteisminės mediacijos procese dalyvavę asmenys, tiek mediatorius įsipareigoja neplatinti, nepasakoti ir kitais tiesioginiais ar netiesioginiais būdais neviešinti ar kitaip nenaudoti neteisminės mediacijos procese pateiktos, surinktos ar sužinotos informacijos, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus. Mediatorius negali būti kviečiamas liudyti apie aplinkybes, kurias jis sužinojo neteisminės mediacijos proceso metu. Jis gali tik patvirtinti, ar ginčo šalys dalyvavo neteisminės mediacijos procese, ar susitarimas buvo pasiektas. 
• Sąžiningumas – tiek pačios ginčo šalys, tiek mediatorius turi elgtis taip, kad neteisminė mediacija vyktų sąžiningai, skaidriai, be apgaulės. 
• Nešališkumas – mediatorius ginčo šalių atžvilgiu turi veikti nešališkai. Nešališkumas, kai mediatorius neturi didesnio palankumo kažkuriai iš šalių. Mediatorius gali priimti pasiūlymą pradėti neteisminę mediaciją arba tęsti pradėtą neteisminę mediaciją tik tuo atveju, jeigu jis informavo ginčo šalis apie jam žinomas aplinkybes, kurios gali kelti abejonių dėl jo nešališkumo, ir jeigu ginčo šalys sutiko, kad jis vykdytų neteisminę mediaciją, o mediatorius yra tikras, kad galės pradėti ir (ar) tęsti neteisminės mediacijos procesą nešališkai ir nėra mediatoriaus nusišalinimo pagrindų.
• Sąžiningumas ir abipusė pagarba – tiek pačios ginčo šalys, tiek mediatorius turi elgtis taip, kad neteisminė mediacija vyktų sąžiningai, skaidriai, be apgaulės. Abipusės pagarbos principas suprantamas  ne tik ginčo šalių tarpusavio pagarbos, bet ir ginčo šalių ir mediatoriaus tarpusavio pagarbos aspektu. Mediatorius privalo gerbti šalis, būti tolerantišku šalių vertybėms, pažiūroms, asmeninėms savybėms, požiūriams, negali kritikuoti, kaltinti ar teisti šalių.
• Kooperacija – ginčo šalys neteisminės mediacijos metu turi bendradarbiauti tarpusavyje ir su mediatoriumi.
• Profesionalumas – mediatoriaus kvalifikuotos veiklos principas reiškia užtikrinti reikalavimą, kad mediacijos paslaugą teikiantis asmuo turės pakankamai žinių ir įgūdžių, bei pasižymės tinkamomis asmeninėmis savybėmis. Šis principas apima reikalavimus asmenims, kurie siekia įgyti mediatoriaus statusą bei tobulina mediatoriaus kvalifikaciją.
• Šalių lygiateisiškumas – reiškia, kad mediatorius turi elgtis su abiem ginčo šalimis vienodai, jas abi palaikyti vienodai.
• Neformalumas reiškia, kad pats mediacijos procesas nėra formalizuotas, t. y. detaliai reglamentuotas. 
• Ekonomiškumas reiškia, kad ginčo šalys siekia savo nesutarimus išspręsti mediacijos būdu tam, kad sutaupytų laiko ir pinigų, 
• Universalumas reiškia, kad mediacija tinka skirtingiems ginčams spręsti.

Neteisminė mediacija taikoma ir net skatinama administraciniuose ginčuose.  

Mediacijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „Galima perduoti spręsti neteisminės mediacijos arba teisminės mediacijos būdu tik tokį administracinį ginčą, dėl kurio administracinio ginčo šalims pagal įstatymus leidžiama sudaryti taikos sutartį“.

1) Mediacijos metu ginčą sprendžia šalys, kai ginčas nagrinėjamas Komisijoje ginčą sprendžia Komisija.
2) Mediatorių pasirenka ginčo šalys, Komisijos narių šalys pasirinkti negali.
3) Mediacija – neformalus procesas, o ginčo sprendimas Komisijoje – formalizuotas procesas (proceso taisyklės, įrodinėjimas).
4) Mediacijos rezultatas – šalių susitarimas, kuris ir įpareigoja šalis, o ginčo sprendimo Komisijoje rezultatas – Komisijos sprendimas.
5) Mediacija – konfidencialus procesas, ginčo sprendimas Komisijoje – viešas procesas ir tik išimtinais atvejais, motyvuotu sprendimu nusprendžiama bylą nagrinėti uždarame posėdyje.
6) Mediacija – vieta bendradarbiavimui ir dialogui, ginčo sprendimas Komisijoje – šalys rungiasi ir įrodinėja.

Mediatorius:

• Padeda šalims įsiklausyti vienai į kitą,
• Užtikrina mediacijos procedūros sklandumą,
• Tikslinasi ginčo aplinkybes,
• Nepriima sprendimų už šalis,
• Koordinuoja galimo susitarimo rengimą,
• Veikia kaip neutralus tarpininkas, užtikrinantis sąžiningą ir pagarbią komunikaciją.

Nuo 2021 metų mediacija tapo oficialia procedūra pagal Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymą.

Ne, administracinio ginčo šalims neteisminės mediacijos paslaugos teikiamos nemokamai.

Ginčo šalys gali pateikti prašymą perduoti ginčą spręsti neteisminės mediacijos būdu Komisijai iki  paskirto posėdžio ar jo metu, taip pat po sprendimo, priimto išnagrinėjančio skundą (prašymą) administracinių ginčų komisijoje, priėmimo, bet nepasibaigus Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 22 straipsnyje nustatytam sprendimo apskundimo terminui.

Komisijoje mediacija ginčo šalims nėra privaloma, nes vadovaujamasi ginčo šalių savanoriškumo principu, kai neteisminės mediacijos procesas galimas tik abiem ginčo šalims sutinkant jame dalyvauti.

Neteisminės administracinių ginčų mediacijos metu gali dalyvauti tik administracinio ginčo šalys, jų atstovai ir mediatorius. Ginčo šalių prašymu arba sutikimu neteisminės mediacijos metu gali dalyvauti ir kiti asmenys.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos nariai įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. 

Vadovaujantis Mediacijos įstatymo 17 straipsniu, neteisminės mediacijos procese dalyvaujantys asmenys, ne tik, mediatoriai ir mediacijos paslaugų administratoriai, tačiau ir ginčo šalys turi laikyti paslaptyje mediacijos proceso metu atskleistą informaciją, nes tik tokiu būdu užtikrinamas mediacijos proceso uždarumas, saugumas ir efektyvumas. Pažymėtina, kad paslaptyje negali būti laikoma tik ta informacija, kuri reikalinga taikos sutarties patvirtinimui, taip pat ir ta informacija, kurios neatskleidimas prieštarautų viešajam interesui. 
Prieš pradedant mediacijos procesą Komisijoje, paskirtas mediatorius ginčo šalims išsiunčia pasirašytinai pateikti pasižadėjimus dėl konfidencialios informacijos laikymosi susitarimo.  
Akcentuotina, jog mediatorius negali vienos ginčo šalies jam patikėtos konfidencialios informacijos atskleisti kitai ginčo šaliai, jeigu nėra informaciją patikėjusios ginčo šalies sutikimo. Mediatoriai už savo veiklos pažeidimą atsako Mediacijos įstatyme nustatyta tvarka.

Mediacija tai priemonė šalims susitikti tarpusavyje ir padedant mediatoriui  išsakyti savo poziciją viena kitai. Mediacijos metu šalys pradeda klausytis viena kitos, o kai įdėmiai išklauso, įsiklauso į kitos šalies argumentus, tada pradeda suprasti viena kitą ir tik tada pradeda kartu ieškoti sprendimo.

Pasiruošimas mediacijai apima atvirą nusiteikimą bendradarbiauti, aiškų ginčo supratimą ir pasirengimą ieškoti taikaus sprendimo. Rekomenduojama apgalvoti savo poziciją, interesus, galimus kompromisus ir turėti visus reikalingus dokumentus. Taip pat svarbu pasiruošti konstruktyviam ir pagarbiam dialogui. 

Mediacijos metu užtikrinamos lygios šalių teisės, o procesas vyksta neformaliai ir konfidencialiai.

• Garso įrašai nedaromi,
• Protokolas nerašomas,
• Šalys susitaria dėl susitikimo tvarkos ir bendravimo taisyklių,
• Gauti duomenys negali būti naudojami kituose procesuose, jie nekaupiami ir sunaikinami po mediacijos.
• Visa tai padeda sukurti saugią ir pasitikėjimu grįstą aplinką.

Ginčo šalys gali bet kada pasitraukti iš neteisminės mediacijos proceso. Pasitraukimas įforminamas raštu laisva forma pranešimu, pasitraukimo priežasčių nurodyti neprivaloma. Pažymėtina, kad ginčo šalių pasitraukimas iš neteisminės mediacijos proceso, neužkerta kelio pakartotiniai ginčą perduoti neteisminei mediacijai Komisijoje.

Mediacijos trukmė priklauso nuo ginčo sudėtingumo ir šalių bendradarbiavimo. Ji gali užtrukti nuo vieno susitikimo iki kelių, tačiau dažniausiai tai yra greitesnis procesas nei įprastas ginčo nagrinėjimas. Vadovaujantis Neteisminės mediacijos organizavimo ir vykdymo Lietuvos administracinių ginčų komisijoje ir jos teritoriniuose padaliniuose tvarkos aprašo 21 punktu mediacijai nustatomas 30 dienų terminą, šis terminas gali būti pratęstas dar 10 darbo dienų.

Neteisminės mediacijos procesas baigiamas: 

• neteisminės mediacijos metu pasiekus taikų susitarimą ir ginčo šalims pasirašius taikos sutartį; 
• ginčo šalims ar vienai iš jų pasitraukus iš neteisminės mediacijos proceso; 
• pasibaigus nustatytam neteisminės mediacijos terminui bei mediatorius neteikia prašymo jį pratęsti; 
• mediatoriui nutraukus neteisminės mediacijos procesą tais atvejais, kai taikus susitarimas, kuris gali būti ginčo šalių pasiektas, mediatoriaus manymu, bus neįvykdomas ar neteisėtas, arba jei mediatorius pripažįsta, kad mažai tikėtina, jog, tęsiant neteisminę mediaciją, ginčas bus išspręstas taikiai.

Siektinas neteisminės mediacijos rezultatas – padėti ginčo šalims taikiai išspręsti kilusį administracinį ginčą ir sudaryti tarp šalių taikos sutartį. Neteisminės mediacijos metu ginčo šalys gali susitarti ir ne dėl visų administraciniame ginče pareikštų reikalavimų, tuomet  byla dėl likusių ginče pareikštų reikalavimų nagrinėjama Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme nustatyta tvarka. 
Rezultato kurį privalo pasiekti šalys – nėra. 
Rezultatas – siekiamas abiejų šalių bendradarbiavimu, o pats geriausias rezultatas – pasiektas taikus susitarimas ir pasirašyta taikos sutartis.

Taip, taikos sutartis sudaryta mediacijos metu yra privaloma šalims.

Taip, Komisijos patvirtinta taikos sutartis gali būti priverstinai vykdoma pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas.

Ginčas gali būti perduotas VGTPT, jei šalys to pageidauja, arba Komisijos nariai – mediatoriai dėl didelio užimtumo negali vykdyti mediacijos.