Veiklos pradžia

Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmtakės – Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos atsiradimas buvo nulemtas valstybės išorės politikos siekio – stojimo į Europos Sąjungą (toliau – ES). Dėl šios priežasties Lietuva turėjo įgyvendinti keliamus reikalavimus asmens teisių apsaugos srityje ir juos suderinti su ES teise. Vieni jų – administracinio reguliavimo stiprinimas ir asmens teisių apsauga sprendžiant ginčus viešojo administravimo srityje.

1999 m. priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos bei Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymai, kuriais sukurta dualistinė administracinių ginčų nagrinėjimo sistema (asmens teisių apsauga užtikrinama teisminėmis ir ikiteisminėmis institucijomis) bei pirmą kartą Lietuvos Respublikoje įteisintas ikiteisminis administracinių ginčų nagrinėjimas. Šie teisės aktai inter alia nustatė Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sudarymo, taip pat bylų nagrinėjimo tvarką.

2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymui, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymas Nr. VIII-1031 buvo pakeistas į Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymą (toliau – IAGNTĮ), Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos pavadinimas – į Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija), juo taip pat nustatyta Komisijos teritorinių padalinių sudarymo tvarka ir kompetencija.

Minėtuoju įstatymu Komisijai pavesta nagrinėti skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus; taip pat skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo bei šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, o Komisijos teritoriniams padaliniams – nagrinėti skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.

Lietuvos administracinių ginčų komisiją sudaro: Komisijos pirmininkas, Komisijos pirmininko pavaduotojas, Komisijos pirmininko pavaduotojai teritoriniuose padaliniuose ir kiti Komisijos ir jos teritorinių padalinių nariai. Aktualu tai, jog Komisijos teritoriniai padaliniai, sudaryti iš  Kauno apygardos skyriaus, Klaipėdos apygardos skyriaus, Panevėžio apygardos skyriaus ir Šiaulių apygardos skyriaus, veiklą pradėjo tik nuo 2018 m. vasario 1 d.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos veiklos teritorija nagrinėjant skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat nagrinėjant skundus dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus sutampa su Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorija, nustatyta Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų teismų veiklos teritorijų nustatymo ir Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“. Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritorinio padalinio veiklos teritorija sutampa su atitinkamo bendrosios kompetencijos apygardos teismo veiklos teritorija, nustatyta nurodytame įstatyme. Jeigu viešojo administravimo subjekto teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, individualaus administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto, skundas (prašymas) paduodamas pagal viešojo administravimo subjekto teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio individualaus administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą.

Atkreiptinas dėmesys, jog ši ikiteismine tvarka administracinius ginčus nagrinėjanti institucija turi pareigą administracinį ginčą išnagrinėti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo skundo (prašymo) priėmimo dienos. Prireikus motyvuotu Komisijos ar jos teritorinio padalinio nario, paskirto pranešėju byloje, sprendimu arba motyvuotu administracinių ginčų komisijos sprendimu bendras skundo (prašymo) nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas dar 10 darbo dienų.

Esant objektyviai galimybei ginčą išspręsti taikiai, Komisijos ir jos teritorinių padalinių nariai bylos šalis skatina perduoti ginčą spręsti neteisminės mediacijos būdu.

IAGNTĮ nustatytas teisinis reglamentavimas įtvirtina teisinius pagrindus objektyviam, greitam, nemokamam administracinių ginčų sprendimui, tokiu būdu prisidedant prie žmogaus teisių gynimo, šalių sutaikinimo ir teisingumo vykdymo.